Interviu su Charo Mora, PRONOVIAS knygos “50 years dressing dreams” autore.

P : Parašyti šią knygą reikėjo labai daug laiko. Žinome, kad Jums teko atlikti daugybę tyrimų. Papasakokite apie tai.

CM: Aš sunkiai dirbau ties šia knyga apie 10 mėnesių ir visą savo dėmesį buvau sutelkusi ties PRONOVIAS 50 – mečio projektu.

Pirmąjį mėnesį aš paskyriau pažinčiai su visais dokumentais ir prieigos prie reikiamos informacijos ieškojimui. Į tą informacijos bagažą įeina dokumentai, fotografijos, iliustracijos, apdarai ir visa kita. Tada perėjome prie antrojo etapo. Mano asistentė Marina Monge ir aš praleidome mėnesius gilindamosis į surinktą informaciją ir ją rūšiuojant bei sisteminant. Mes ieškojome, rinkome ir klasifikavome informaciją, kurią galėtume panauti kurdamos firmos chronologiją ir organizavome tiek šios knygos turinį, tiek PRONOVIAS muziejaus “50 love stories” atidarymo scenarijų. Netrukus Helena Garsia prisijungė prie projekto ir padėjo su tyrimais skirtais PRONOVIAS muziejaus atidarymui, kuris įvyko praeitą kovą.

Tuo pačiu metu vyko interviu su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su PRONOVIAS, taip pat vartėme begalę archyvų tam, kad iliustruotume darbus su naujais duomenimis bei dokumentais apie firmos istoriją. Galiausiai trečiasis projekto etapas buvo sutelktas ties nuotakų konceptu ir mados istorija, ieškant ryšių su užsienio šalimis, kur PRONOVIAS gimė, augo ir plėtojosi. Taip pat ieškojome informacijos apie XX ir XXI amžiaus mados ir vestuvių apeigų ypatybes bei suptilybes.

Visa tai pildant ieškojome ir rinkome nuotraukas, kurios turėjo pasirodyti knygoje. Tai buvo nepaprasta užduotis, kadangi PRONOVIAS archyvai buvo milžiniški, o nuotraukos turėjo užimti daugiau nei du trečdalius knygos. Mums taip pat reikėjo parašyti tekstus skirtingiems knygos skyriams. Labiausiai susikoncentruoti reikėjo ties tuo koks kiekis ir kokios informacijos bus skirtas tam tikriems skyriams, koks interviu pokalbis ir kokios nuotraukos bus viename ar kitame skyriuje, kadangi taip turėjome sukurti pasakojimą, kuriame firmos istorija ir faktai būtų tokie pat svarbūs kaip firmos esmė ir filosofija.

P: Kokia buvo Jūsų reakcija kuomet buvote paprašyta parašyti šią knygą?

CM: Aš buvau labai susijaudinusi, kadangi šis pasiūlymas buvo vienos iš lyderiaujančių firmų mados industrijoje su ilga istorija ir tarptautiniu prestižu. Tai buvo ne tik motyvuojantis įššukis, projektas reiškė, kad man teks dirbti ypač įdomioje srityje, tokioje kaip mados sektorius, tyrimai ir komunikacija apie tai. Leiskite man paaiškinti. Į projektą įėjo ne tik tyrimai, turinio parengimas bet taip pat ir reikėjo nustatinėti komunikacinius procesus. Tekstai ir kūrybinis valdymas. Aš negalėjau pasaskyti ne.

P: Tiek daug įvairios informacijos, kaip Jūs nusprendėte kokia kryptimi rašyti knygą?

CM: 50 – ties metų PRONOVIAS jubiliejaus kontekste, firma norėjo, kad knygoje būtų pasakojama apie šį jubiliejų. Štai kodėl tai sukasi apie dvi sąvokas: istorija ir PRONOVIAS kūrybos esmė. Chronologija ir laikas viso to taip gerai neatskleidžia, kaip tą padaro firmos filosofija ir asmenybė, kažkas panašaus į firmos sielą. Tai dalykai dėl kurių neabejojama. Skirtingi aspektai, kurie tai apibrėžia, tokie kaip ryšiai su kūrybiškumu, mados šou, tai meilė procesui, suknelių kūrimo įgūdžiai, nuotakos, kurios užsisako specialias sukneles, debiutantės… Visa tai atrandama skirtinguose knygos skyriuose. Knyga nuneš skaitytoją į kelionę apie firmos istoriją.

Stilius yra geriausias atstovas abiem atvejais, istorija ir esmė, estetinė išvaizda – visa tai knygoje atsiskleidžia per fotografijas. Fotografijos buvo paimtos ne tik iš privačių šaltinių ir PRONOVIAS archyvų, bet taip pat ir iš reklamos kampanijų ir katalogų, kurių dauguma kurti tokių specialistų kaip Antoni Bernard, GianPaolo Sgura ir Carles Alsina. Jie taip pat iliustravo dešimtmečių ryšius tarp PRONOVIAS ir mados tendencijų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai kaip moterys vystėsi pastarąjį amžių. Tai tie du elementai, kurie plėtojami visoje knygoje. Moterys yra pagrindinis firmos įkvėpimo šaltinis ir  esminis darbo centras.

Knygoje taip pat kalbama apie vestuvinių suknelių reikšmes, vestuvių apeigas ir apie tai kaip balta spalva Europoje tapo vestuvių simboliu. Šios temos yra nagrinėjamos pirmuose dvejuose knygos skyriuose. Šie subjektai duoda pradžią šiai kelionei po PRONOVIAS visatą.

P: Ką Jūs norite perteikti knygoje?

CM: Sielą, DNA, PRONOVIAS charakterį ir asmenybę.

P: Mes žinome, kad knygoje yra detaliai paaiškinta, tačiau gal galėtumėte trumpai papasakoti kodėl nuotakos pradėjo dėvi baltai?

CM: Tokia tradicija kilusi iš senovės, kuomet Romėnų patricijai susituokė vilkėdami baltus apdarus. Tačiau, nuo Romos imperijos žlugimo iki viduramžių, ir nuo modernių laikų iki XIX amžiaus, “baltos vestuvės” buvo epizodinės. Yra daug atskirų pavyzdžių, bet tai nebuvo tam tikri bendri atvejai. XVIII amžiuje, Anglų ir Prancūzų aristokratai pradėjo vilkėti baltai. Po Prancūzijos revoliucijos buvo stipri Graikų – lotynų įtaka šiai kultūrai ir jų bruožas vilkėti baltus apdarus paveikė kitas kultūras, tapo madingas, o taip pat ir populiarus tarp nuotakų. Tačiau, kaip tradicija “baltos vestuvės” tapo nuo Anglijos Karalienė Viktorijos laikų, kuomet pati karalienė 1840 metais susituokė vilkėdama balta suknele su šleifu, ilgu nuometu bei puokšte gėlių. Nuo to laiko ši tradicija pradėjo plisti vakaruose. Faktas, kad pati karalienė pasirinko šią spalvą vietoj purpurinės, buvo tikra staigmena tuo metu. Iš pradžių tik aristokratai galėjo sekti jos pavyzdžiu. Taip buvo todėl, kad jie buvo vieninteliai žmonės, kurie galėjo įpirkti brangius audinius išsiuvinėtus įvairiais raštais, bei panašius dalykus. Faktas buvo tas, kad moterys tekėdavo su tokia suknelę, kurią galės vilkėti ir vėliau ir tik nuometas ir gėlės būdavo vestuvių ceremonijos atributai. Teisybę pasakius, visa tai tęsėsi iki XX amžiaus vidurio, kol beveik visos moterys per savo vestuves pradėjo vilkėti baltas sukneles. Tai buvo kažkas tokio, kas pradėjo vystytis dėka tokių firmų kaip PRONOVIAS.

P: Kaip manote, koks įdomiausias ritualas susijęs su vestuvėmis yra skirtingose šalyse?

CM: sunku išsirinkti vieną ypatingą. Tačiau man kelia nuostabą, tai jog Kinijoje jaunieji konsultuojasi su astrologais, ar nuotaka ir jaunikis tinka vienas kitam ir ar jų gyvenimas kartu pavyks. Kitas stulbinantis faktas, kad prieš tūkstančius metų Hezų ir Dongų kultūroje, vestuvinės suknelės būdavo gaminamos tik rankomis ir kadangi tai būdavo ypač sudėtingas procesas, mamos savo dukterims pradėdavo siūti suknelę dar tada kai dukros būdavo labai mažos, vien tam, kad kuomet išaus ceremonijos metas, suknelės butų paruoštos vestuvėms. Šios suknelės augo ir vystėsi kartu su mergaitėmis, kurios jas dėvės savo vestuvių dieną.

P: Kurios nuotakos paliko žymę vestuvių mados industrijoje?

CM: Tokių yra daug, bet suknelės, kurias dėvėjo Anglijos Karalienė Viktorija, Grace Kelly ir Princesė Diana padarė didžiausią įtaką XX amžiuje. Taip pat ypatingos suknelės buvo tokios kaip: Jacques Esterel kurta suknelė, kurią 1950 metais dėvėjo Brigitte Bardot, Valentino kurta suknelė, kurią dėvėjo Jaqueline Onassis’s per savo vestuves 1969 metais arba suknelė kurią kūrė Narciso Rodriguez, John’o Kennedy ir Carolyne Bassette vestuvėms 1996 metais. XXI amžiuje viena didžiausią įtaką turėjusių suknelių buvo suknelė, kurią vilkėjo Plum Sykes per savo vestuves 2005 metais. Suknelė buvo kurta Alexander McQueen. Faktas tas, kad istorijos be šių pavyzdžių nebūtų įmanoma papasakoti.

P: Kaip manote, koks knygos skyrius bus pats populiariausias?

CM: aš tikiuosi, kad skaitytojai pamils visą knygą ir su malonumu ją skaitys. Taip pat manau, kda patys skaitytojai išsirinks savo mėgiamą skyrių. Tai spręsti jiems patiems.

P: Ar galite pasidalinti keliomis kuriozinėmis situacijomis, kurios pasitaikė kuriant knygą?

CM: Jų yra daug, tačiau yra vienas dalykas, kurio niekada nepamiršiu. Tai mano panikavimas, kad neprarasčiau informacijos skirtos projektui.  Aš kalbu apie tyrimų rezultatus, parašytus tekstus bei surinktas nuotraukas. Žinoma, buvo keletas kopijų visų darbų, tačiau nepaleisdavau jų iš akių nei dieną, nei naktį.